- šlieti
- šliẽti, -ja (šlẽja Jn, Š, NdŽ, LD341(Užp, Ds), -na NdŽ, LD338(Lkm, Slk, Tvr), Dsn, Klt), -jo (šlė̃jo NdŽ, LD341(Užp, Ds), šlìnė Klt, Dglš) K, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, šlíeti, -ja (šlẽja OGLIII215, -na), -jo (šlė́jo NdŽ) NdŽ 1. tr. KBII154, N, K, L, Š, NdŽ, KŽ remti, glausti: Šliẽja kopėčias prie sienos DŽ1. | refl. R103, MŽ135, K, M, L, Š, NdŽ, KŽ, Vdžg: Šliejuos pri sienos N. Remkis stalo, šliekis sienos J.Jabl. Kai skambalu paskambini, anas nejaučia, kur motka, ir sukas kamuolin ir paskui šlíenasi an medžio Kkl. Silpnesnis elnias bėgdamas kinkinyje šliejasi prie draugo šono rš. Šliekis prie šalies ir pargulėsi lovo[je] J. 2. tr. jungti: Šliẽti krūvon NdŽ. Mažybiniai daiktavardžiai Būgos žodyne nešliejami prie pagrindinio, bet redaguojami atskirais straipsniais LKI104. | refl. NdŽ: Lapeliai auga, draugystėn šlẽjas BM422. 3. tr. DŽ1 gram. jungti priklausomąjį sakinio dėmenį prie pagrindinio, šiam nereikalaujant: Vientisinė vietos aplinkybė prie tarinio šliejama arba yra jo valdoma rš. | refl.: Prie asmenuojamųjų ir kitų veiksmažodžio formų šliejasi padalyvio ir pusdalyvio formos LKGIII17. 4. refl. būti, stovėti prie pat ko, siektis, liestis, ribotis: Šitie akmenų vainikai šliejasi vienas prie kito rš. Daugybė įvairios formos baldelių šliejosi pasieniais arba šiaip asloje stovėjo Pt. 5. refl. gretintis, stengtis bendrauti, sueiti, turėti reikalų: Šliẽjasi prie giminių DŽ1. Šliẽkis prie bagoto – nebūk durna Ktk. Ana besišliejanti prie svetimo vyro, t. y. besiartinanti J. ║ kreiptis: Šliẽtis reik į aptieką su suskiu, numinėms nepasigydysi Šts. 6. tr. versti, griauti (į šoną): Čerpių stogas sunkus, tai sienas šliẽja į šalis Prn. | refl.: Šliẽnas tvartas in šono Kli. Trioba pradeda šliẽtis J.Jabl(Vl). 7. tr. priskirti: Ir kaltę savo ant V. Dievo šliẽjo DP391. Idant vis[a] šlietum̃bime ant mielo mielaširdumo jo DP463. 8. tr. NdŽ, KŽ statyti, ręsti: Ans šliejo, kol sušliejo sau trobą, t. y. bi kaip pabudavojo J. Aš nekalta, jaunas berneli: kam šliejai tamsų svirnelį d. Ėmė surūkėles trobas griauti, o šlieti naujas A1885,285. | refl. tr. KŽ. 9. intr. šerti, kirsti, duoti: Šliẽjo ranka tėvui sūnus, ale papuolė bobutei Vdšk. 10. tr. I lenkti: Šliẽti prie žemės NdŽ. | refl. NdŽ. \ šlieti; atšlieti; įšlieti; nušlieti; pašlieti; paršlieti; persišlieti; piesišlieti; prasišlieti; prišlieti; sušlieti; užšlieti
Dictionary of the Lithuanian Language.